FK Nadruvis

Archive for the ‘Naujienos’ Category

Formalios rungtynės, į kurias Vulkano komanda atvyko pilnos sudeties ir neleido nei akimirkai atsikvėpti. Rezultatas galėjo būti šiek tiek mažesnis, tačiau mūsų vartininką nokautavo priešininkų siųstas smūgiuotas kamuolys.  Deja, deramo pakeitimo neturėjome.

Vienintelį įvartį pelnė Arūnas Jankūnas.

Pirmąsias salės futbolo rungtynes Nadruvio komanda žaidė su elodeniečiais 2009 m. pavasarį. Tai buvo pradžia salėje…Galima sakyti, kad Elodena Nadruvį “užvedė ant kelio”.

Pirmajame rate jau buvome susitikę, o rungtynių rezultatas baigėsi 11:8 Elodenos naudai. Tiesa, apmaudžiai pavėlavome į rungtynių pradžią ir kol viską sustygavome rezultatas tapo 4:0 Elodenos naudai. Ko gero, tada šis nutikimas ir nulėmė rungtynių baigtį.

Prieš antrąjį komandų susitikimą troškome atsirevanšuoti ir visa rungtynių pradžia tai žadėjo. Nepaleidome, kaip seniau buvo įprasta, rungtynių pradžios. Pirmieji įmušėme įvartį (Darius Lažauninkas) pirmajame kėlinyje ir ilgokai pirmavome. Tik po nelemtos klaidos Elodenos Tautvydui Petrušaičiui pavyko įmušti išlyginamąjį įvartį.

Deja, paleidome antrojo kėlinio pradžią ir Elodenos traukinys atitrūko. Vis dar nesiseka tinkamai išnaudoti progų, kurių buvo išties nemažai. Nemažai progų turėjo ir Elodenos futbolininkai, tačiau vartus puikiai gynė Marius Valaitis laiku išbėgdamas iš vartų. Vis dėl to, Elodenos šūviai buvo tikslesni, o mūsų neišnaudotų progų skaičius artėjo Gineso rekordo link. Galutinis rezultatas 2:5 Elodenos naudai po Arūno Jankūno  įvarčio. Duobę baltai juodiems iškasė Elodenos žaidėjas Tautvydas Petrušaitis pelnęs tris įvarčius.

Nepaisant visko, pradedame žaisti komandinį žaidimą. Atrodo viskas klostosi gerai tik trūksta užbaigimo. Gynyba dirbo taip pat neblogai – pavyko pristabdyti pagrindinį Elodenos puolėją Arūną Pinaitį pelniusį du įvarčius. Tikiuosi, kad dedame puikų žaidimo pagrindą kitam sezonui.

Malonu, kad po rungtynių komanda buvo geros nuotaikos, iš tikrųjų, žaidėme neblogai, kovojome, o laimėjimai ateis su laiku.

Daugiau nuotraukų galite rasti čia.

“Šakių komandos derbis turėtų būti įdomus” – taip sakė Šakių futbolo lygos organizatorius Tomas Mockevičius. Taip, iš tiesų jis buvo įdomus, įtemptas ir emocingas. Galbūt, jis ir nebūtų buvęs įdomus jei ne mūsų pagrindinio vartininko Mariaus nebuvimas. Kovo 20. d šeštadienis – buvo darbo diena ir Mariui niekaip nepavyko padėti komandai. Pavaduoti Marių, pasvėrus ir įvertinus visus variantus, buvo patikėta Mindaugui Ripinskui, kuris gana šauniai susitvarkė su patikėta misija. Į komandos sudėtį po traumos grįžo Mantas Gudonis, tačiau ilgas nežaidimas turėjo savo padarinių trukdžiusių Mantui įsilieti į žaidimą. Nepaisant visko Mantas yra komandos patriotas ir už tai mes jį mylime.

Jau per apšilimą itin gausi Strike komandos sudėtis kėlė nerimą. Mes buvome septyniese. Komandos vadovas Mindaugas prieš rungtynes nuteikinėjo saviškius, kad nebus lengva ir reikės kovoti iki paskutiniųjų.

Varžybų pradžia buvo nervinga. Komandos apsikeitė įvarčiais. Varžybų vinimi tapo Strike komandos vartininkui parodyta raudona kortelė, kuris uoliai kritikavo teisėjo sprendimus. Deja, išnaudoti kiekybinės persvaros nepavyko ir netgi priešingai – praleidome įvartį. Pasispaudėme ir pirmąjį kėlinį pavyko laimėti.

Antrajame kėlinyje, kai atrodė viskas bus gerai ir pirmavome 7:5, Strike įmušė du įvarčius ir išlygino rezultatą. Žaisti buvo likę viena minutė – blogiausias scenarijus koks tik galėjo būti…

Čia nieko nelaukęs prabilo komandos lyderis Arūnas įmušęs labai svarbų įvartį  ir išvedęs Nadruvį į priekį. Strike komandai nespėjus atsigauti paskutiniosiomis sekundėmis pergalę įtvirtino Mantas Valukonis.

Reikėtų pažymėti, kad komandos gynėjai šį kartą taip pat buvo pasyvūs, “pavargę” ir “be sveikatos”. Gal jie tikėjosi lengvai laimėti? Šis elgesys bus svarstomas ir žaidėjams taikomos nuobaudos, o galbūt ir pašalinimas iš komandos.

Sunki, negraži, bet saldi pergalė…

Komandai įvarčius pelnė:

Mantas Valukonis – 5.

Arūnas Jankūnas – 2.

Darius Lažauninkas – 1.

Mindaugas Vaitiekaitis – 1.

Nors SK Brig atvyko penkiese pasinaudoti tuo nesugebėjome. Lygiai žaidėm tik pirmą kėlinį, po kurio rezultatas buvo 3:3. Fiziškai sunku buvo žaisti su didesnių gabaritų varžovais. Lemiamas momentas įvyko antrojo kėlinio pradžioje, kai paleidome iniciatyvą. Neteisingas taktinis pasirengimas ir trečiojo bei ketvirtojo žaidėjų pasyvus žaidimas nuskandino visas viltis laimėti.

Norisi pasidžiaugti bent jau tuo, kad per šias rungtynes pavyko atrasti savo žaidimą – padaryti pasą, pakontroliuoti kamuolį, atsidenginėti visiems žaidėjams. Atrodo, viskas lyg ir buvo gerai, tačiau nesiseka įmušti įvarčio, trūko užbaigimo, o progų kaip visada turėjome nemažai.

Nadruviui įvarčius pelnė:

Arūnas Jankūnas – 2.

Mantas Valukonis – 2.

Norėjome laimėti… Fatališkai nesisekė. Ko gero, tapo aišku ir tai, kad Gelgaudiškis mums neparankus varžovas. Dar nei karto nesame jų nugalėję…

Rungtynės akivaizdžiai skyrėsi nuo vykusių pirmąjame rate. Abi komandos žaidė susikaupusios ir atsargiai.  Atrodė, kad pradžia nebloga, nes neprasileidome įvarčių pirmomis minutėmis kas būdavo mums labai būdinga ir tekdavo vytis varžovus. Gintis sekėsi, tačiau nesugebėjome užbombarduoti priešininko vartų. Galima gintis kaip nori, bet jei neįmuši įvarčių pralaimėsi, nes anksčiau ar vėliau įmuš tau.

Per keleta chaotiškų kontratakų Gelgaudiškio komandai pavyko įsūdyti tris įvarčius pirmajame kėlinyje. Progų turėjome ir mes, bet neišnaudojome.

Antrajame kėlinyje atrodo sužibo viltis po Manto Gudonio pelnyto įvarčio, tačiau tai tebuvo viskas ką įstengėme padaryti. Labai apmaudu, kad nepavyko realizuoti 7 ir 9 metrų baudinių tam pačiam Mantui Gudoniui, kurie dar galėjo pakeisti situaciją aikštelėje. Dar du Gelgaudiškio įvarčiai galutinai sudaužė mūsų viltis.

Komandos vartininkas tiesiog fantastiškai saugojo vartus atlaikydamas daugybę Gelgaudiškio šūvių, tačiau jo vieno pastangų pasiekti pergalei neužteko.

Pikta, liūdna ir apmaudu, tačiau kovosime toliau ir niekam lengvai nepasiduosim.