Archive for September, 2009
Paskutinė dvikova. Nadruvis : Mano kova – 0:2
Į paskutiniąsias rungtynes Nadruvio komanda susirinko stipriausios sudėties. Nebuvo tik tų, kurie dėl sveikatos problemų negalėjo atstovauti. Ambicijos buvo didelės – trenkti durimis paskutinėse rungtynese.
Žaidimas prasidėjo padrikai. Abi komandos nervinosi. Taktiškai gražiau žaidė Jankų Mano kova, o mes tik gynėmės ir bandydavome kontratakuoti. Nei viena komanda neturėjo akivaidžios persvaros.
Deja, nuo grumsto atšokęs kamuolys pakeitė kryptį ir vartininkui Dariui nepavyko jo sugauti. Apmaudus įvartis…
Viskas galėjo pasikeisti, tačiau antrajame kėlinyje krito į vartus dar vienas įvartis – užtikrintas ir gražus.
Nieko negalime kaltinti tik patys save, nes komanda tokios sudėties buvo žaidusi lygiai prieš du mėnesius. Susižaidimo stoka, per daug individualių veiksmų ne vietoje darė žaidimą bedantį ir nepavojingą priešui.
Blynas prisvilo, tačiau pirmenybes pabaigėme garbingai.
Ačiū visiems dalyvavusiems ir iki kito sezono!
Nadruvis : Elodena – 1:6
Traumų iškankinta komanda šiose rungtynėse pabiro galutinai. Buvo pakviesti keturi legionieriai atstovauti būtent šioms rungtynėms. Keitimų aišku nebuvo, susižaidimo taip pat…
Pusę pirmojo kėlinio rezultatas buvo lygus 0:1 mūsų nenaudai, tačiau tokia situacija mums buvo palanki. Tikslas buvo – apsiginti. 23-ą pirmojo kėlinio minutę išbėgęs iš vartų Nadruvio vartininkas norėdamas išmušti kamuolį atsimuša į Mindaugą Vaitiekaitį, kuris po susidūrimo turėjo būti išneštas iš aikštelės. Ko gero – tai ir buvo priežastis vienas po kito kritusių įvarčių į Nadruvio vartus.
Antras kėlinys pasižymėjo grubiu žaidimu, kas būdavo nebūdinga anksčiau žaidžiant šioms komandoms draugiškas rungtynes.
Arūnui Pinaičiui taip ir nepavyko nepavyko tapti vienvaldžiu rezultatyviausiu žaidėju pirmose Šakių SFL pirmenybėse (trūko vieno įvarčio).
Nadruvis : Kriūkai – 2:8
Netvarka prieš rungtynes jau nežadėjo nieko gera. Keletas komandos narių vėlavo, tačiau prieš baigiantis lemiama pusvalandžiui pasirodė aikštelėje. Deja, vieno žaidėjo nebuvo, kuris dieną prieš tai garantavo būsiąs – tai Gytis Karalius. Nepaskambino, nepranešė – negražu ir skysta taip elgtis…
Taigi, aikštelėje pasirodėme šešiese. Lukui Lažauninkui burtai teko stovėti vartuose ir nepaisant visko jis neblogai pasirodė. Deja, akivaizdžiai trūko vieno žaidėjo, todėl sunku buvo ir gintis ir pulti. Įvarčiai pradėjo kristi. Priešininkai, ko gero, per daug įsijungė į puolimą, nes praleido porą įvarčių ir į savo vartus.
Galutinis rezultatas 2:8 mūsų nenaudai.