FK Nadruvis

Archive for September, 2010

Varžybų scenarijus buvo panašus kaip ir prieš šešetą dienų. Prasileidome du lengvus įvarčius rungtynių pradžioje. Antrajame kėlinyje pavyko prisivyti varžovus ir aplenkti. Pirmavome 3:2, tačiau Mindaugui Vaitiekaičiui neapdairiai prasižengus baudos aikštelės prieigose buvo skirtas baudinys į Nadruvio komandos vartus. Kamuolys skriejo pro visai šalia štangos stovėjusį tą patį Mindaugą, tačiau šiam nepavyko atmušti tiksliai smūgiuoto kamuolio.

Pačiomis paskutinėmis sekundėmis prasileidžiame ketvirtąjį įvartį, tačiau jis jau nieko nebelemia.

Išleista pergalė ir baigtas turnyras.

Iš tikrųjų, kaltinti reikėtų tik save, nes komanda sezono viduryje nesirinko į varžybas ir buvo tuščiai barstomi taškai.  Apie aukštesnę vietą svajoti būtų buvę nesąžininga kitų komandų atžvilgiu. Ten kur reikėjo laimėti – pralaimėdavome. Pralaimėjimai tik užgrūdina pareigingą komandą ir subrandina ją pergalėms. Tikėkimes kiti metai bus geresni.

Paskutinėse sezono varžybose įvarčius pelnė:

Aurimas Švelnys – 2.

Aistis Stanaitis  – 1.

Rungtynėse su Smalininkais reguliariajame sezone žaidimas nesusiklostė. Buvo pralaimėta 1:5.  Smalininkų komanda stipri kraštiniais saugais, kurie yra greiti ir techniški, o centrinis puolėjas yra sunkiai pajudinamas dėl savo gabaritų. Tiesa sakant, Smalininkai nėra pats parankiausias varžovas mūsų komandai – sunku sekasi perkasti jų žaidimą.

Rungtynės buvo nukeltos į sekmadienį abipusiu susitarimu. Pradžia daug žadėjo – visai šalia vartų prasmūgiavo Vytautas Griškevičius ir Aistis Stanaitis. Atrodė, kad šis kartas nemeluos, tačiau po suirutės prie komandos vartų Smalininkų komandos lyderis Rytis Arkušauskas muša pirmąjį įvartį 8-ą pirmo kėlinio minutę. Jau po poros minučių antrąjį įvartį į mūsų vartus kala priešininkų centras Nidijus Janavičius – 2:0 gaunam į skudurus. Vėl po dviejų minučių krenta įvartis tik šį kartą jau į Smalininkų vartus. Pasižymėjo Vytautas Griškevičius. 15-ą minutę įvartį kala Giedrius Murauskas trumpam susikeitęs vietomis su Vytautu Griškevičium.

Labai rezultatyvus pirmas kėlinys ir labai atkakli kova nežadėjo lengvo pasivaikščiojimo ir antrajame kėlinyje. Ilgą laika rezultatas buvo stabilus. 28-ą minutę geltoną kortelę už žaidimą ranka gauna smalininkietis Saulius Dikša, na o po šešių minučių neleistinai prasižengia ir Kęstutis Gervylius, kuris gauna antrą geltoną kortelę ir per antrąsias atsakomąsias rungtynes nebegalės padėti savo komandai.

Tyla ilgai netruko – 44 minutę Rytis Arkušauskas muša trečiąjį įvartį. Laikas senka, tolimi šūviai neduoda naudos. Diskutuoti pradeda mūsų vienas geriausių žaidėjų Vytautas Griškevičius ir tai nepadeda, o trukdo. 47 min. netikėtai suklysta Smalininkų komandos gynėjas ir pasiunčia kamuolį  į savus vartus. Rezultatas lygus 3:3. Atrodo, kad išnešime bent jau neutralų rezultatą iš šių varžybų, tačiau po eilinės suirutės prie vartų paskutinį įvartį į mūsų vartus priešpaskutinę minutę muša Giedrius Girnevičius. Pralaimėjom…

Pikta, jog paskutinę minutę išleidome lygiąsias. Pikta, kad nebuvo dialogo, kalbėjimo tarp komandos narių. Žaidimas buvo toks kaip ir akvariume plaukiojančių žuvų. Nepadėjo nei geras vartininko žaidimas. Tenka pažymėti, kad komandos vadovas Mindaugas Vaitiekaitis ir Vytautas Bastys turėjo progas pakeisti rungtynių eigą, tačiau dėl technikos stokos nepasinaudojo šia galimybe.

Jei norime laimėti atsakomąsias rungtynes turime žaisti kaip komanda – šaukti, kalbėti, duoti pasą ir užmiršti asmeninę statistiką.

Atsakomosios rungtynes vyks rytoj Rugsėjo 11 d. 13 val. Smalininkų stadione.

Daugiau foto iš varžybų.

Plačiau apie varžybas.

Šios rungtynės komandai nieko nelėmė. Žinojome, kad turime išnaudoti jas kaip pasiruošimą-treniruotę atkrintamosioms, geriau susižaisti – ko mums labiausiai trūksta. Potencialas yra tereikia jį išnaudoti. Rezultatas nebuvo svarbus, tačiau visi norėjome kovoti ir įrodyti, kad esame šio to verti ir sugebame gerai sužaisti ne tik prieš Vulkano jaunąją komandą.

Aistros dėl šio komandų susitikimo pradėjo virti jau kelios dienos prieš.  Vulkanas, varžybų dieną, ketino dalyvauti kitame turnyre – norėjo nukelti rungtynes ir kreipėsi į Lygos organizatorius. Tuo tarpu, Nadruvio komandos nariams nusprendus, kad “kitą kartą galime ir nesusirinkti” teko atsakyti – ne.  Be abejo, varžovams tai nepatiko, užvirė aistros lygos internetiniame puslapyje. Nusprendėme į tai nesigilinti ir išsiaiškinti viską aikštelėje. Be abejo, tai taip pat turėjo įtakos būsimam rezultatui.

Varžybos prasidėjo be žvalgybos. Vulkanas atakavo ir pirmosiomis minutėmis jau pavojingai smūgiavo, tačiau, nors ir grįžęs po dviejų mėnesių pertraukos, pagrindinis komandos vartininkas Marius Valaitis žaidė ypač patikimai ir apdairiai. Nadruvio sukoncentruota gynyba taip pat dirbo patikimai ir atmušdavo pavojingas varžovų atakas. Vulkaniečiai vis stengdavosi mušti į vartų plotą iš distancijos, tačiau fortūna nebuvo jų pusėje. Puolimo priešakyje žaidęs Aistis Stanaitis gavęs kamuolį kaip mat surengdavo pavojingus reidus link varžovų vartų taip gniuždydamas priešininkų gynybą.

Pirmojo kėlinio viduryje Karolis Čeberka iš Vulkano muša pirmąjį įvartį. Velniava, nejaugi įvarčiai pasipils kaip iš gausybės rago kaip ir ankstesnėse varžybose? Nieko panašaus. Pavyko susitelkti ir nusiteikti žaidimui,kovoti iš visų jėgų. Pirmajam kėliniui baigiantis Aistis muša išlyginamąjį įvartį – tolimu ir klastingu smūgiu, kuris jaunajam Vulkano vartininkui, ko gero,  iki šiol liks paslaptimi…

Antrasis kėlinys pasižymėjo chaotiškesniu žaidimu. Komandos vis apsikeisdavo pavojingomis atakomis, tačiau įvarčių nebuvo. Progos, progos – tos neišnaudotos progos…Galėjome rungtynes užbaigti savo naudai, o tais pačiais didvyriais galėjo tapti Vytautas Bastys bei Mindaugas Ripinskas. Pirmasis muša pro šalį vos iš keletos metrų, o antrasis kala kamuolį tiesiai į virpstą. Ačiū tau Fortūna, kad Vulkanas taip pat nesugebėjo išnaudoti gausybės progų.

Rungtynių pabaiga tapo nervinga – neišnaudotos progos, rungtyniu svarba ir žaidėju entuziazmas. Žaidimas tapo grubus, o ir žaidėjai nevengdavo apsikeisti piktomis replikomis vieni kitų atžvilgiu, bet, deja, teisėjas, nesugebėjo to sukontroliuoti, beje,  taip pat gavęs keletą piktų pastebėjimų savo adresu.

Galutinis rezultatas 1:1. Vilkas mums nebuvo baisus, todėl nuėjome į miška ir nepralošėme…

Vis dėl to, kirba mintis – “o galėjo būti dar geriau…”

Nuotrauka iš www.futbolas.eu. Gera nuotaika ir visai skanus alus 🙂